|
|
|
 |
|
|

|
Ekskursija
po
Uteną



Buvęs Utenos miesto Meras Edmundas Pupinis

Utenos rajono ir apskrities žemėlapis
|

|
Paminklinis akmuo miesto įkūrimui |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|

Paminklinis akmuo miesto įkūrimui
|
---Utenos vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose minimas
1261 metais. Šiai datai atminti pastatytas paminklinis akmuo.
Tuomet tai buvo ne miestas, o medinė pilis, įsikūrusi
prie Utenėlės upelio ant Narkūnų piliakalnio. Manoma, kad
gyvenvietė prie piliakalnio buvo sunaikinta 1435 metais per
vidaus karą tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio.
XV amžiaus viduryje pradėjo kurtis nauja gyvenvietė
dabartinėje vietoje. 1486 metais Utena buvo vadinama
miestu prie valdovo |
dvaro. 1546 metais minimas Utenos valsčius. XVI amžiaus
viduryje miestas buvo taisyklingo plano su keturkampe aikšte
viduryje. Utena smarkiai nukentėjo per 1655-1660 metų Šiaurės
karą. XVIII amžiaus pabaigoje Utenoje gyveno amatininkų -
batsiuvių, siuvėjų ir odadirbių, veikė bažnyčia,
sinagoga. Utena garsėjo linų prekyba. 1777 metais minima
mokykla. 1833 metais buvo 109 mediniai namai, 12 krautuvių, 6
smuklės. 1830-1835 metais Utenos šiauriniu pakraščiu
nutiestas Kauno - Daugpilio plentas (XX amžiaus pirmoje pusėje
jis tapo pagrindine miesto gatve, senasis miesto centras liko
nuošalyje). 1850 metais minima vaistinė, 1867 metais
pastatyta cerkvė, 1869 metais įsteigta valdinė pradinė
mokykla. 1864-1914 metais Utena buvo valsčiaus centras. 1899
metais Utenos vakariniu pakraščiu nutiestas Švenčionėlių
- Panevėžio geležinkelis, pastatyta geležinkelio stotis.
1909-1914 metų bėgyje pastatyta 40 vietų ligoninė,
atidaryta mokykla, muilo fabrikas, pradėjo veikti malūnas.
1915-1950 metais Utena buvo apskrities centras. 1924 metais
Utena gavo miesto teises - paskirta 118 ha žemės, plotas
padidėjo iki 198 ha. 1923 metais įsteigta pieninė. 55%
Utenos gyventojų 1933 metais buvo žydai, veikė 3 malūnai,
lentpjūvė, odų dirbtuvė, limonado įmonė, spaustuvė,
elektrinė, vaistinė, buvo 40 gatvių, apie 700 namų. Per
antrąjį pasaulinį karą sunaikinta dauguma namų, sušaudyta
apie 4000 žmonių. Nuo 1950 metų rajono centras. Po karo
Utena atstatyta, 7-9 dešimtmetyje labai išplėsta: pastatyta
Vyturių, Dauniškio, Aukštakalnio, Krašuonos gyvenamųjų
namų mikrorajonai, nauja ligoninė, poliklinika, viešbutis,
8 vidurinės mokyklos, daug stambių pramonės įmonių.
---Utenoje tyvuliuoja Dauniškio
ir Vyžuonaičio ežerai, teka Vyžuonos, Rašės, Krašuonos,
Utenėlės upeliai. Netoli miesto randasi dar du vandens
telkiniai. Keliai driekiasi į Vilnių, Kauną, Kupiškį,
Zarasus, Švenčionėlius, geležinkelis į Vilnių. |
|
|
|
|
|
|
|
|

|
Miesto
šventėje |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|

Meras
visada dalyvauja miesto
šventėje
|
---Kiekvienais metais rudenį (paskutinį
rugsėjo mėnesio šeštadienį) rengiama, jau tapusi
tradicine, Utenos miesto šventė. Nuo ankstaus ryto iki vėlaus
vakaro dainuojama, šokama, vyksta mugės, žaidžiami žaidimai,
ragaujamas putojantis alus. Šventės kulminacija - įspūdingas
fejerverkas ir naktinė diskoteka jaunimui.
|
|
|
|
|
|
|
|
|

|
Kristaus žengimo į dangų bažnyčia |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|

Kristaus žengimo į dangų bažnyčia

Bažnyčia iš paukščio skrydžio
|
---Kristaus žengimo į dangų bažnyčia
pastatyta 1882-1884 metais.
Greta jos, stovi aukšta mūrinė varpinė, pastatyta apie
1876 metus. Tuojau už šventoriaus driekiasi senosios kapinės.
Seniausias paminklas siekia 1854 metus. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|

|
Marijos - kankinių karalienės koplyčia |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|

Koplyčia ir įėjimo vartai

Koplyčios kiemelyje
|
---Kertinis koplyčios
akmuo buvo padėtas 1992 metais gegužės 14-tą dieną. Statybos iniciatoriai ir rėmėjai,
paskyrę tam daug lėšų, - Amerikos lietuviai:
Marija ir Aleksandras Žemaičiai. Ši koplyčia skirta Aukštaitijos
partizanų atminimui. |
|
|
|
|
|
|
|
|

|
Narkūnų piliakalnis |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|

Narkūnų piliakalnis
|
---Archeologai teigia, kad
gyvenvietės ten būta dar 11 tūkstantmetyje prieš Kristų.
Pagal padavimą pastatęs pilį ir ten įkūręs miestą legendinis
kunigaikštis Utenis.
---Uteniškiai kunigaikščio vardu pavadino centrinę miesto aikštę, laikraštį, futbolo
komandą. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|

|
Senasis Utenos paštas |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|

Pašto stoties kompleksas |

Senieji pašto rūmai
|
---Utenos
pašto stoties kompleksas statytas 1833-1835 metais pagal
pavyzdinį vyriausios susisiekimo ir visuomeninių pastatų
valdybos projektų bei sąmatų departamento architektūrinį
projektą. Vietą kompleksui statyti parinko ir
perprojektavo |
stoties
pastatų išorės meninę išraišką Lenkijos karalystės
generalinis statybininkas, architektas, Varšuvos universiteto
architektūros profesorius Vaclovas Ričelis. Jis buvo
vyriausias pašto stočių statybos architektas Vilniaus
gubernijoje.
---Pašto
pastatai klasicistinių meninių formų, darnių proporcijų,
vienaaukščiai, šlaitiniais skardos stogais su nedideliais rūsiais.
Čia buvo poilsio kambariai laukiantiems karietų ir pravažiuojantiems
keleiviams. Iš vienos ir kitos pagrindinio pastato pusės yra
fligeliai. Juose buvo vežikų kambariai, svirnai. Tvarte
laikyta iki 48 arklių. Ratinėje puikavosi transporto priemonės
- karietos, diližanai, furgonai, tarantasai.
---Stoties
administraciniame pastate buvo įrengtas laikrodis, pagamintas
Jelgavos laikrodininko J. Velckės dirbtuvėse.
---1836
metais per kelio Sankt Peterburgas - Varšuva atidarymą caras
Nikolajus I su sūnumi Aleksandru išmėgino naująjį kelią,
buvo užsukęs į Utenos pašto stotį.
---1843
m. Utenos pašte aklius keitė garsus prancūzų rašytojas
Onore de Balzakas, lankydamas Sankt Peterburge lenkų
aristokratę Eveliną Rževska-Hanską, kurią 1850 metais
vedė.
---1858
metų rudenį iš Utenos pašto stoties į Peterburgą diližanu
išvyko Antanas Baranauskas.
---1893
metų spalio 15 dieną pro Uteną į Italiją važiavo rusų
dailininkas Ilja Repinas.
---Iki
šiol be didesnių pakeitimų išlikęs Utenos pašto stoties
rūsys. Storos patalpų sienos akmeninės, lubų skliautai
raudonų plytų, dvi didesnės patalpos tinkuotos ir kalkėm išbalintos
su siaurais langeliais palubėse.
---Pastačius naujuosius pašto rūmus, 1992 metais šiame
pastate įsikūrė Dailės mokykla, o rūsyje įrengta dailės
galerija. |
|
|
|
|
|
|
|
|

|
Utenos kraštotyros muziejus |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|
---Muziejuje
surinkti ir saugomi archeologijos, numizmatikos, istorijos -
etnografijos, fotografijos, raštijos, dailės rinkiniai. |

Liaudies meno ekspozicija

Žemdirbystės ir valstiečių
buities ekspozicija

Amatų ekspozicija

Parodų salė
|
Liaudies meno ekspozicija
Joje rodomos žinomų ir nežinomų liaudies meistrų
sukurtos skulptūros. Čia taip pat įrengta aukštaitiška
troba su duonkepe krosnimi.
Žemdirbystės ir valstiečių
buities ekspozicija
Ji veikia pirmajame muziejaus aukšte. Čia lankytojai
supažindinami su žemės dirbimo, sėjos, javų pjovimo, kūlimo
ir valymo įrankiais; taip pat valstiečių buityje naudotais
daiktais, apšvietimo priemonėmis.
Amatų ekspozicija
Ji įrengta muziejaus pusrūsyje. Eksponuojama lipdyta
ir žiesta keramika, žiedimo ratai, kalvio darbo įrankiai ir
kalvių nukalti daiktai, linų apdirbimo įrankiai, linų
apdirbimą atspindinčios nuotraukos.
Parodos
Muziejuje rengiamos tautodailės, |
profesionalių
dailininkų, fotografijos, moksleivių darbų parodos.
Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Parodų aptarimai;
Susitikimai su parodų dalyviais;
Popietės archeologijos, etnografijos temomis;
Istorijos, etnografijos, tautosakos pamokos.
Muziejaus
istorijos fragmentai
---1929 m.
Utenos apskrities mokyklų inspektorius A. Namikas
(1887-1980), lankydamas mokyklas ragino mokytojus rinkti
archeologijos ir etnografijos eksponatus, istorinę medžiagą.
---1929 m. lapkričio 22 d. įregistruojamas
muziejus.
---A. Namikas, dirbdamas be
atlyginimo, iki sovietinės okupacijos suinventorino
apie 1 500 gana vertingų eksponatų. Prasidėjus
okupacijai, A. Namikas iš Utenos pasitraukė.
---Karo suirutės metais
vertingesni muziejaus eksponatai buvo išgrobstyti, kiti išmėtyti
ar net sunaikinti.
---Tik 1972 m. direktorės V. Račienės
dėka apšiuręs provincijos muziejukas įsirengė patrauklesnę
ekspoziciją. |
|
|
|
|
|
|
|
|

|
Vestuvių kalnas |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|

Vestuvių kalno skulptūros
|
---1987
metais į Uteną suvažiavę šalies
ir vietiniai tautodailininkai ąžuolo stogastulpiais ir
skulptūromis pavaizdavo senąsias lietuvių vestuves. Tapo
tradicija, kad kiekviena besituokianti Uteniškių jaunavedžių
pora aplanko šį vestuvių kalną.
|
|
|
|
|
|
|
|
|

|
UAB "Utenos alus" |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|
|
|
|
|

Administracinis pastatas

Virimo cechas

Buvusi produkcija

Dėžė "Utenos" alaus
|
---UAB
"Utenos alus" pradėtas
statyti 1974 metais. Pirmoji produkcija pagaminta 1977
metais. Tai buvo alus:
"Baltijos",
"Mėgėjų",
"Porteris",
"Sostinės",
"Utenos",
"Žigulinis";
vaisvandeniai:
"Apelsinas",
"Auksaspalvis",
"Buratinas",
"Citrina",
"Greipfurtas",
"Miško uoga",
"Serbentėlė",
"Šaltukas";
tonizuojantys gėrimai:
"Bachmaras", "Pietietiškas",
"Sajanai",
"Tarchunas",
"Tonika";
nealkoholiniai gėrimai:
"Apynys",
"Fanta",
"Fiesta",
"Pepsikola",
"Rusiška gira", "Selteris",
"Sodos vanduo".
|
---Šiuo metu gaminamos
populiarios alaus rūšys:

"Auksinis"
"Baltijos" "Pilsner" "Porteris"
"Stiprusis" "Utenos"

Naujausias "Utenos alaus" gaminys alus "Premium"
---Daugiausia produkcijos
parduodama Lietuvoje, eksportuojama į Estiją, Latviją,
Rusiją. |
|
|
|
|
|
|
|
|

|
AB "Utenos trikotažas" |
|
 |
|
|
|

|
|
|
|

Administracinis pastatas

Įmonės viešbūčio pastatas
|
---AB
"Utenos trikotažas" įkurta 1967 metais, yra
stambiausia trikotažo rūbų gamintoja ir pardavėja
Lietuvoje. Įmonė gamina aukštos kokybės trikotažo
gaminius: apatinius rūbus vyrams ir moterims, miego rūbus,
sporto ir laisvalaikio rūbus, rūbus vaikams ir naujagimiams.
---Įmonėje vidutiniškai dirba
1500 darbuotojai. Per metus |
įmonė vidutiniškai pagamina virš
2-jų tūkstančių tonų medžiagos, pasiuva
10900 vienetų trikotažo gaminių.
---Įmonė eksportuoja savo
gaminius į užsienį: Švediją, Daniją, Vokietiją, Suomiją,
Angliją, Ispaniją. |
|
|
|
|
|
 |
|
|

|
|
|
|
|